Sutemos ir girgždančios samanos,
Raudonais dažais suteptos drapanos.
Pelėdos naguos mažytė pelė,
Blizgantis takas mėnulio žolės.
Laiškuos paminėtas žemėlapis,
Sugniaužtam kumšty, sulietas kava.
Blizgesiu bėgt link piliakalnio,
Kol dega mėnulio lempa balta.
Prakeiksmas teigė ateis pabaiga,
Kai su žvakėm įžengs raudona dama.
Ir tau įdavė deglą, gyvatėm išpuoštą,
Ir įdavė lapą, laišką ir šluotą.
Ir tu uždegei laužą,
Ir užsnūdai greta,
Kol mėnulis išlindo,
Legenda pradėta.
Nepratusiai keltis vidurnaktį tamsų
Ėjai per mišką, kliuvai už šaknų
Atrasti drevę senovės monų
Atgauti laisvę už auką krauju.
Sudeginti sruogą raudonų plaukų,
Deglą palikti ir bėgt su vėju.
Dangus išssisklaidė, mėnulis užgeso.
Ryto žara pasirodė ant tako.
Ir nieks nepažino geltonų akių,
Sruogos ant veido ryškių pelenų,
Kvepi tik kava ir ryto rūku.
Pirštai juodi, bet sieloj šviesu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
burb burb burb.