Po
oda bėgioja tarakonų šimtai.
Ir
kraujas taurėj patampa dažais.
Ant
sienos pavargusių priešų plaukais.
Laimės
paveikslą burėjai tapai.
Eilutės
ir potepiai nesuskaičiuoti.
Nepameni
kada nustojai sapnuoti.
Mėlyną
dangų, žibučių akis.
Iš
pievos mojuoja baltas arklys.
Po
kojomis grindys, išlūžus lenta.
Siela
dėl visko jaučias kalta.
Įsipink
tarp voratinklių, naktinių drugių.
Pasipuošęs
chalatu kilstelk taurę nuodų.
Paskutinę
akimirką su mėnuliui malda.
Ant
palangės pražydo mažytė mėta.