rūko namai.

"dėl savęs, dėl tavęs, dėl mūsų, 

likau lyg sukandžiota blusų" 

{ IX }

...

Panirus į muziką pamenu rūką,

Koridorių tamsų ir panikos būklę,

Ir ašarų sieloje didelę krūvą,

Kai mintys iššovė tarsi iš pabūklo..

Užstaugė, ir išbarė, sutrypė skaudžiai,  

Po to dar žiūrėjo į lubas jis graudžiai.

O aš štai daužausi į ledinę sielą - 

Atsiųsk galimybę numirti šiandieną!

...

Kai miegantis kūnas ant lovos alsuoja,

Ramybės nėra šmėklai rūko namuose -

Demonai man į nugarą dejuoja 

O pražuvus viltis snaudžia  pataluose.

Aš pamenu prislėgtą nuo minčių veidą,

Kūną, kurį džiaugsmas ir jėgos apleido

Ir  liūdesio žodžių pasąmonėj aidą,

Būtybę lankstytą lyg stiebelį meldo.

...

Kieno čia valdžia ir  griūvanti tvirtovė?

Kodėl viduj įsitaisė negerovė?

Užstaugti gali ir užtrenkt durimis,

Išeit nežinion, nebegrįžt tylomis.

Štai po nemigos šypsnio nakties tyloje

Mes jaukumą bedugnėn nustumėm, deja

Ir šešėlis kaltės guls ant mano pečių..

Ech, gyvenime, vėl aš pro rūką einu.

...................................

Praeities AŠ šnekina dabarties AŠ.

Kaip gyvenimas?
jis nepakito, jis nesikeičia; lekia, skuba, bėga griūdamas, o aš stoviu ir žiūriu, kaip jis susižeidžia.
Kaip savijauta?
jei šypsotis ir juoktis, grožėtis ir mėgautis, nrs viduj nieko gero, reiškia, kad ji gera, tada ji gera.
Kaip ten viduj?
didžiulėm dozėm vartojami raminamieji. Kartais pagerina. Bet veikia ne iškart. Kartais pablogina. Kaip gali beveik viskas suktis tik apie 1 mintį?
Kaip miegas?
griebiaus migdomųyų. Kartais ryju be proto. Nelabai padeda. Bet geriau nei nieko.
Ar neskauda?
 neleidžiu skausmui trukdyt man. Kartais nesiseka, kartais tiesiog spjaunu į viską.
Jėgų užtenka?
nesiskundžiu. Jei pritrūksta, būna, kad nepaisau trukumo, velniop pasekmes.
Ateities planai?
turėti neišdegė, dabartiniai-jei išeisiu, gal grįšiu.
Kaip dėl mirties?
per dažnai buvo kviesta, ir pati kvietė, per dažnai buvo vyta šlin, atstumta, pralaimėjusi, kad būtų galima leisti mūsų keliams vėl susikirsti.
Kuo tiki?
kad žemėj-rojus ir pragaras, visa kita-pramanas.
Baimių neįveikei?
susidraugavom. Šiukšlinėj nebeliko vietos. Tie demonai-priežastis veikti. Pakursto ugnį.
Kaip su jaušmaiš?
nėra labai sunku juos užgniaužti (atrodo) ir uždaryt į narvą, ir gyvent kyg niekur nieko, bandyt būt stipresniam, leistis užvaldomam proto, užčiaupti širdį.
Tai kas tu?
visdar neradau atsakymo. Arba neradau jėgų garsiai išrėkti.