2013 m. lapkričio 21 d., ketvirtadienis

tschüss

Išeinu šiltu vasaros lietum kvepiančiais žingsniais. aš palieku tuščią lapą. aplaistytą kava ir mėtų arbata, mėlynais dažais ir plunksnomis, palieku kruvinus pirštų antspaudus ant sienos. >

> Mano dabartis pinasi su praeitimi, tyliai kikena baikštus Praeities aš, kokiais mažyčiais žingsneliais aš judu pirmyn, kad vis gręžiojuos atgal jam pamojuoti, kaip sukandu dantis, ir užmerkiu akis, žiemos pūgai pučiant į veidą, lietaus lašams krentant ant blakstienų, kaip suleidžiu nagus sau į delnus, giliai įkvepiu tardama "aš dar gyva", kaip nakties tamsoje bandau išburti sau nemirtingumą rašydama. Kaip dvigubinu laimę svetimuos tarpupirščiuos. <

Už nugaros lieka prisiminimai, lieka krūvos praeities šmėklų, žvanginančių grandinėmis, ir degančios žvakės, naikinačios šimtmečio senumo laiškus. >

> Mano mintyse aidi muzika, kurios niekas niekada man nesugros, aidi žodžiai ir eilėraščiai, kuriems nelemta būti užrašytiems, kurių nedeklamuos svetimos lūpos, neskaitys nepažįstamųjų akys, nesuvoks niekieno smegenys. Susipančioju savo pačios pasąmonėje, baimių ir nerimo grandinėmis, kišenėse barška rakčiukai nuo pasitikėjimo spynų. Langeliai - mažyčiai plyšeliai šviesos sielos tamsumoj. Pro tuos stebuklingus langelius bando pažvelgti mano širdžiai mielos sielos. O man - paslaptis ką jos mato, ką skaito iš mano akių ir lūpų. <

Kadanors lyg nespalvotą seną filmą per projektorių... mintyse matysiu tas pačias ašaras ir juoką, girdėsiu tuos pačius žodžius, ir jausiu keistą, šaltą nerimą širdy.  >

> Kaspinu surišti plaukai, ir sielos tarpusavyje, žmonių mintys dabar surištos laiškais ir laidais, viskas pinasi, rišasi mazgai, atsiriša, trūksta, prisivelia varnalėšos žiedų, dulkių, plaukų, siūlų iš iširusio močiutės megzto megztuko. Viskas susiję. Tarp smegenų vingių nervinėmis ląstelėmis keliauja būties ir buities aprašai, kuriami iš dabarties - praeities patirties. greitai.  Lyg saujomis sprunkantys plaukai. <

Kadanors vėl negalėsiu rašyt, pamesiu žodžius iš naujo, ir tyliai skęsiu gelsvuose juodraščiuose aplaistytuos arbata, tyliai niūniuosiu sieloj skambančias melodijas.

o dabar - Katiniškame murkime skęsta laikas.