pirmųjų snaigių gatvė

Pirmųjų snaigių gatvei    

Palikau, kas neištirpo

Gilumą jausmų pažadinau

O tava širdis nupirko.

{Jonas Bartkus - Dozė}

Žvaigždių takeliai virš galvų,

Varvekliai blizga ant stogų

Ir laikrodžiui stoties skubu

Skaityt eilėraščius balsu

Šio šalto ir vienišo vakaro tikslas
 Praeivio šypsena paklydus mintyse
Ir  tyliai  pasakytas labas šiltas
Po šimto parašytų laiškuose

Tarp snaigėm nuklotų takų

Atsargiai pėdą aš dedu

Paslysti ir įkliūt į glėbį šiltą,

Norėtųsi, bet viduj baimės stirta

Gelsvų žibintų šviesoje

Tarp pirštų laimė įsikibo

Ir jaukiame žiemos rūke

Širdies ledai staiga  ištirpo. 

Jaukioj pirmųjų snaigių gatvėj

Mes šokom valsą tyliai eidami.

Kad nepasidavėm vienatvei

Mes džiūgavom mėnulio pilnaty.

Kavos puodeliui pasislėpę nuo pūgos
Dalinamės naiviais planais naudos,
Jos paieškos ir ilgesio švelnaus,
Kur turi tie, kas ilgis savojo žmogaus.

dunulisdvylika-dunulistrylika mmm...