kai penktą ryto suskamba žadintuvas, nėra labai daug dalykų, apie kuriuos galėtum galvoti. Galbūt yra dalykų, kurie manai turėtų būti tavo galvoje tuo metu, bet deja. Pasikasai nugarą ties mentimis, ir tyliai su palengvėjimu atsidusti "jokio kraujo". o akyse blyksi sapnų vaizdai: aplink beskraidančios knygos, ir darbiniai popieriai ir šalikas, nuo sparnų mostų. Apsikabini save ties juosmeniu, ir bandai ištrinti to skausmo, šalto kraujo, upeliais tekančio nugara žemyn pojūčius. Už lango lėtai teka saulė. Vis dar tamsu. Ir šalta.
Kelias basomis pėdomis ir lėtais žingsniais iki dušo atrodo tęsiasi amžinybę. Šaltas vanduo, smogiantis į pečius ir sprandą, pašiurpusios kojos ir rankos, mėlynos lūpos. "Labas rytas, veidrodi, ar čia aš, ar čia tu"
O sapnuose, kur tik pastatai koją išdega žolės, ir medžiai meta raudonus lapus, virvele prisirišusi juodą debesį, murmi "tu tik sužaibuok ir aš tave sudraskysiu"
Ir tik užmintas kadagys nesudega. Užtat atkeršyja už visą žolyną, pradrėksdamas pėdas, ir dažai takus krauju. Nosim gaudydama lietaus kvapą. "Reikia slėptuvės, ir tylos" ir sparnais apsigobusi galvą atsisėdi kažkur dykomoj.
Nėra labai lengva pačiai vienai užsisegti suknelę užsegimu nugaroj. Ir pavargusias rankas priglaudi prie skruostų. Grįžti į saulėtekį, į gelsvus žybsnius tolumoje, ir rūką, tirštą ir baltą it pienas. Čia visada bus galima slapstytis ir galvoti. Su karštu puodeliu delnuose, ir vėjy plevėsuojančiais plaukais išeiti iš savęs. Iš sutemų. Tik trys žingsniai, ir gali ištirpti amžinybėje. Gali gyventi nuotraukose ir laiškuose.
Brendi lediniu upės vandeniu, stengdamasi lipt tik ant dumbliais apžėlusių akmenų, ir nekliudyt kaulų , tegu miega. Kitame krante žydi rugiagėlės, ir groja patefonas. Melodiją, kurios negali prisiminti. Vis greičiau eini, ir vis toliau atrodo krantas, vis dažniau paslysti, ir grimzti gilyn. Po vandeniu saulė švyti žaliai, ir lelijų stiebai apsiveja kojas. Atsistot visada bus jėgų. tik kažkur dingo krantas. Ir jūros bangos ima mėtyti į kairę ir į dešinę. Pro šalį praplaukia vėžlys. Paglostai kiautą. Bet nespėji įsikibti. Temsta. Druskingas vanduo skalauja veidą. Begrimztant į tamsą dar syk išgirsti patefono melodiją.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
burb burb burb.