įtampa

Po oda bėgioja tarakonų šimtai.

Ir kraujas taurėj patampa dažais.

Ant sienos pavargusių priešų plaukais.

Laimės paveikslą burėjai tapai.

Eilutės ir potepiai nesuskaičiuoti.

Nepameni kada nustojai sapnuoti.

Mėlyną dangų, žibučių akis.

Iš pievos mojuoja baltas arklys.

Po kojomis grindys, išlūžus lenta.

Siela dėl visko jaučias kalta.

Įsipink tarp voratinklių, naktinių drugių.

Pasipuošęs chalatu kilstelk taurę nuodų.

Paskutinę akimirką su mėnuliui malda.

Ant palangės pražydo mažytė mėta.